Klauskite Svetainės medis  Miško Centras
Apie mus |Kontaktai |Klauskite |Mūsų straipsniai spaudoje |DUK
Svetainės medis

zurnalas miskai

misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras
Mūsų straipsniai spaudoje
Miško Centras
 

Malkų savybės

Irmantas Banevičius
Internetinė svetainė "Malkos-malkos"

Malkų kaitrumas, kaloringumas, svoris
Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg . Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą,o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip - kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.

Atsivertę 2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro patvirtintas „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles", rasime lentelę ir jos aprašymą. Toje lentelėje medžių rūšis sudėję pagal orasausės medienos lyginamąjį svorį, gausime eilę, pagal kurią malkos skirstomos į malkų kaitrumo grupes:
8.3 lentelė naudotina medienos apskaitai taikant svėrimo metodą. Orasausės medienos drėgnumas – 12–15%. Ši lentelė patogi tuo, kad galima medienos masę perskaičiuoti į tūrį, o tūrį – į medienos masę.

8.2 Medienos masė

 

Medžių rūšis

1 m3 medienos svoris, kg

1 tonos tūris, m3

12-15% drėgnumo

Pusiau išdžiūvusi

Šviežiai nukirsta

12-15% drėgnumo

Pusiau išdžiūvusi

Šviežiai nukirsta

I kaitrumo grupė

 

 

 

 

 

 

Ąžuolas

760

800

1020

1,32

1,25

0,98

Uosis

750

780

924

1,33

1,28

1,08

Klevas

690

720

862

1,45

1,39

1,16

Beržas

650

710

878

1,54

1,41

1,14

Maumedis

590

620

833

1,69

1,61

1,20

II kaitrumo grupė

 

 

 

 

 

 

Juodalksnis

540

590

827

1,85

1,69

1,21

Pušis

520

600

863

1,99

1,67

1,16

III kaitrumo grupė

 

 

 

 

 

 

Drebulė

510

530

762

1,96

1,89

1,31

Baltalksnis

490

520

800

 

 

 

Liepa

450

580

792

2,22

1,72

1,26

Eglė

450

550

794

2,22

1,82

1,26

 

 

 

 

 

 

 

 Medienos svorį padauginę iš kaloringumo - 4510 kcal/kg, nesunkiai pasiskaičiuosite, kiek kilokalorijų perkate, pirkdami vienokias ar kitokias malkas ir kokia 1000 kcal kaina. Neužmirškite, kad realus išskiriamos šilumos kiekis labai priklauso dar ir nuo malkų drėgnumo. Nurodytas 12 – 15% drėgnumas pasiekiamas per 1,5 – 2 metus uždengtoje, gerai vėdinamoje (prapučiamoje) patalpoje.
Be šios pagrindinės savybės malkos dar turi ir kitų, kurias aptarsim atskirai.

Ąžuolas, Uosis, Guoba, Vinkšna, Klevas, Skroblas
Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros. Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvę. Jos dega net ir žalios, tačiau patariama kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.
Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos - medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.

Beržas, juodalksnis, lazdynas
Nuo senų laikų beržinės malkos - vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis.
Iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.
Ir beržinės ir juodalksninės malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia. Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant. Puviniui ardant medieną labai smarkiai mažėja malkų kaloringumas.
Ypač sunki ir tanki yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Tik viena bėda – šios beržo dalies kaladės baisiai sunkiai skyla. Mediena šioje vietoje būna plaušuota ir susisukusi.

 

Baltalksnis (Alksnis), Drebulė, Liepa, Tuopa, Ieva
Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios.
Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, tai net per vieną vasarą toje vietoje baltalksninėse malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus nes vėliau mažėja jų kaloringumas dėl saveikos su ore esančia drėgme.
Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka bene geriausiai. Bent jau žymiai geriau už pirktinius miltelius.
 

back   Atgal
 

 

www.miskocentras.lt

 

© Miško savininkų konsultacijų centras

Interneto svetainių kūrimas E-solution, Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo