Klauskite Svetainės medis  Miško Centras
Apie mus |Kontaktai |Klauskite |Mūsų straipsniai spaudoje |DUK
Svetainės medis

zurnalas miskai

misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras
Mūsų straipsniai spaudoje
Miško Centras
Leidimus galėtų pakeisti pranešimai 2011.11.07

Dabar galiojanti privačių miškų naudojimo tvarka ganėtinai sudėtinga ir nepatogi

Irmantas Banevičius
Žurnalas "Miškai" 2011 m. birželis.

Šiuo metu galiojanti Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka yra gana sudėtinga ir nepatogi miško savininkui. Nors vis mažinamas kirtimų rūšių, kurioms reikalingi leidimai, kiekis ir einama lengvinimo kryptimi, kai pakanka rašytinio pranešimo apie būsimą kirtimą, savininkui nuo to lengviau nepasidaro, jei bent vienam iš pageidaujamų vykdyti kirtimų reikalingas leidimas. Pirmiausia todėl, kad apsilankyti pas pareigūnus vis tiek reikės, o jei pareigūnai sumanys patikrinti situaciją vietoje, tai reiks apsilankyti du kartus. O jei savininkas gyvena kitame Lietuvos pakrašty? Kita vertus, ir pranešimą teisingai užpildyti nėra visai paprasta, todėl jų pildyti miško savininkai dažniausiai vyksta į agentūras. 

Geriau – įvesti pareigą pranešti 
Vertinu žmonių, kuriančių ir vykdančių privačių miškų administravimo ir tvarkymo strategijas ir kryptis, pastangas mažinti biurokratiją, lengvinti sąlygas privačių miškų savininkams, bet esminiu lūžiu šioje srityje laikyčiau perėjimą nuo leidimų prie bendros privalomos kirtimų deklaravimo sistemos, kai savininkas turėtų pareigą pateikdamas reikalingą medžiagą deklaruoti apie tai, kad jis savo miške ketina atlikti vienokį ar kitokį kirtimą, ir galimybę tai atlikti internetu. Tuomet, kaip kad dabar pranešimo atveju, per nustatytą laiką nesulaukęs motyvuoto, konkrečiais įstatymų straipsniais paremto prieštaravimo, ima pjūklą, deda į kišenę išspausdintą deklaraciją ir eina miškan darbuotis. Tokios deklaravimo sistemos galimybės galėtų būti labai plačios, patogios savininkams, be to, sutaupytų daug pareigūnų laiko. Pabandysiu panagrinėti tokios kirtimų deklaravimo sistemos privalumus. 

Logiškumas 
Ar ne keista, kai miško savininkas prašo, o valdininkas leidžia arba neleidžia savininkui jo paties miške išsikirsti jo paties medžių? Panagrinėjęs naują, šiemet įsigaliojusią Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką net neradau įpareigojimo pareigūnui, neišdavusiam leidimo kirsti mišką, paaiškinti savininkui, kuo remiantis tas leidimas neišduodamas. Suprask: noriu leidžiu – noriu ne. Iš kur atėjusi ar nuo ko užsilikusi tokia keistenybė? Kodėl turiu prašyti, kad kažkas leistų įstatymų nustatyta tvarka kirsti savo medžius savam miške? 
Deklaravimo atveju viskas stoja į savo vietas – pareigūnai tik patikrina ir konstatuoja, ar kirsdamas planuojamus kirtimus savininkas nenusižengs galiojantiems įstatymams, o jei nusižengs, tai kokiems, kas už tai gresia ir ką reikia padaryti, kad to nebūtų, kokių papildomų sąlygų laikytis kirtimo metu. Apie tai per nustatytą laiką jie informuoja savininką. 

Teisingumas 
Šiuo metu, jei miško savininkas iškerta biržę negavęs tam kirtimui leidimo arba jei to leidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, konstatuojama, kad yra įvykdytas savavališkas arba neteisėtas miško kirtimas – tas pats, kaip vagystė. Už tai skiriama administracinė nuobauda, o jei kirtimas plynas, tai dar ir už žalą gamtai privalu atlyginti. Atkreipkite dėmesį: ne dėl to, kad kirtimas toje vietoje iš principo būtų neleistinas, o dėl to, kad nebuvo gautas „valdininko leidimas“ – leidimas kirsti mišką. Įvedus privalomą kirtimų deklaravimą galėtų būti skiriamos baudos už nedeklaravimą, kaip ir nedeklaravus mokesčių ar turto tiems, kam juos privalu deklaruoti, tačiau neteisėtas kirtimas būtų tik tada, jei jis prieštarautų Miško kirtimų taisyklėms ar kitiems miškininkystę privačiuose miškuose reglamentuojantiems teisės aktams. 

Patikimumas 
Jei kirtimų deklaravimo sistema turėtų bazes, kurios būtų susietos su kadastro registro bazėmis, automatiškai būtų patikrinami miškų savininkai. Šiuo metu nepaslaptis, kad pareigūnai, rašantys leidimus kirsti mišką, atidžiai patikrina nuosavybės dokumentus, tačiau neturi galimybės patikrinti (arba tiesiog to nedaro, antraip net nereikalautų nuosavybės pažymėjimų), ar tie dokumentai galiojantys, ar neįvykęs pardavimo sandoris, ar nemiręs vienas iš bendrasavininkių, jau nekalbu apie įkeitimus ar areštus. Į sistemą įtraukę asmenų tapatybės bazes sužinotume, ar kuris iš miško bendrasavininkių nėra miręs. Turint galvoje tai, kad didelė miško savininkų dalis yra senyvo amžiaus, tokių duomenų patikrinimas gana svarbus. Jei sistemą sujungsime su hipotekos baze, sužinosime, kurie miškai įkeisti ar areštuoti ir kirtimų vykdyti nevalia. 

Tikslumas 
Įtraukus į sistemos bazes kadastrinius, asmenų tapatybės, miškotvarkos ir individualių miškotvarkos projektų duomenis, sistema automatiškai galėtų tikrinti kirtimo deklaracijos užpildymo klaidas. 

Dvipusis ryšys 
Su kirtimų kontrolę vykdančiais pareigūnais toks ryšys būtų užtikrintas tada, jei deklaruotų kirtimų terminui pasibaigus toje pat sistemoje būtų deklaruojama ir apie kirtimų bei kitų miško darbų įvykdymą. Jei ši deklaracija neatsiranda praėjus nustatytam laikui, deklaracijos naujiems kirtimams nepriimamos. Pareigūnai per sistemą galėtų perduoti neskubias žinutes ar perspėjimus savininkams, pavyzdžiui, kad savininkui liko paskutinis miško atkūrimo želdinant sezonas, jei negauta deklaracija apie kirtavietės atželdymą, arba kad baigiasi jų individualaus projekto, kuriame neatlikti visi numatyti darbai, galiojimo laikas. Taip pat per sistemą galėtų būti pateikiami pranešimai apie miškininkystės įstatymų pakeitimus.
 
Saugumas ir patogumas 
Internetinės prieigos prie deklaravimo sistemų per bankų portalus jau išbandytos ir patikrintos, todėl dėl saugumo klausimų neturėtų niekam kilti. Tokią prieigą prie kirtimų deklaravimo sistemos per savo banką galėtų turėti kiekvienas miško savininkas, analogiškai kaip ir prie mokesčių ar SODROS deklaravimo sistemos. Papildomai prie sistemos galėtų jungtis ir miško savininkams padėti akredituoti, arba sistemoje registruoti, miškininkai specialistai, teikiantys atitinkamas individualių miškotvarkos projektų rengimo, biržių rėžimo, miško tvarkymo paslaugas. Juolab kad dažnas miško savininkas be specialisto pagalbos ir konsultacijų bei paslaugų negali paruošti kirtimo biržių. Aplinkos apsaugos agentūros taip pat galėtų neatsisakyti pagelbėti miško savininkams deklaruojant kirtimus. Miško savininkui būtų patogu, nes sistema neturi nei priėmimo, nei nepriėmimo, nei švenčių dienų, sistema nelieps atvykti pakartotinai po savaitės, nes pareigūnui reikia patikrinti biržių atrėžimo kokybę. Be to, savininkas, kuris nesinaudoja internetu, turėtų platesnį pasirinkimą, kur ir kam padedant užpildyti ir pateikti kirtimų deklaracijas. Toje pat sistemoje miško savininkas turėtų matyti savo valdos, taip pat tos valdos aplinkinės teritorijos taksacinę medžiagą ir aplinkui suprojektuotas biržes tam, kad miškotvarkos projekto autorius galėtų tinkamai suprojektuoti miško valdoje reikalingas ūkines priemones arba atrėžti biržes, kai projektas nereikalingas.

Skaidrumas 
Šiuo metu, kai pareigūnas neduoda leidimo kirsti mišką, savininkui žodžiu paaiškina priežastis ar prieš išduodamas leidimą pareikalauja įvykdyti vienokias ar kitokias užduotis, na, tarkim, susijusias su prieš tai iškirstų biržių atkūrimu, ir panašiai. Jei miško savininkas tuo suabejoja, jis turi galimybę tai išsiaiškinti iki galo, pateikdamas raštu prašymą gauti leidimą. Tada pareigūnas, kaip ir bet kurioje valstybinėje įstaigoje, privalės atsakyti taip pat raštu. Tačiau praktika rodo, kad raštu prašymų leidimams gauti pateikiama itin mažai, ir aš suprantu kodėl. Miško savininkui, gavusiam neigiamą atsakymą dėl leidimo išdavimo, baisu net pagalvoti, kad galima paprieštarauti pareigūnui, kuris visų pirma yra (ar bent jau privalo būti) įstatymų žinovas, antra, jis pats vėliau tikrins jo miške atliktų darbų kokybę, kaip miškas atkuriamas ir kitus dalykus.
 Kai tik valdininkams nelieka galimybės ką nors leisti arba neleisti, iškart toje srityje sumažėja korupcijos tikimybė. Nelieka būtinybės savininkui kreiptis tiesiogiai į valdininką ir galimybės valdininkui iš savininko nepagrįstai ko nors reikalauti ar neišduoti leidimo. Atsakymą apie tai, kad deklaruojamas kirtimas prieštarauja vienam ar kitam įstatymui, pareigūnas kiekvienu atveju turėtų pagrįsti įstatymų nuostatomis ir už tą pagrindimą atsakyti. Tiesą pasakius, jei įstatymai nuoseklūs, didelę dalį analizės galėtų atlikti ir pati sistema, be pareigūno įsikišimo. Negali kilti ginčų dėl pateikimo ir nagrinėjimo terminų, nes viskas fiksuojama sistemoje. Prie sistemos prisijungę akredituoti, arba sistemoje registruoti, miškininkai specialistai galėtų turėti galimybę užpildyti miško savininko, kuriam suteikia paslaugas, kirtimų deklaracijas, bet tokia prieiga turėtų būti suteikiama tik tiems miškininkams specialistams, kurie dirba įmonėse ar vykdo individualią veiklą ir už atliktas projektų rengimo ir biržių rėžimo paslaugas moka mokesčius. 

Miškų tikrintojai dirba geriau 
Tinkamai sukurtos tokios sistemos bazės ir kokybiška tų bazių duomenų įvedimo bei vartojimo programinė įranga galėtų pačių miško savininkų pastangomis atlikti daug aplinkos apsaugos agentūrų miškų pareigūnų dabar atliekamo popierinio darbo, tuo tarpu pareigūnai galėtų daugiau dėmesio skirti miškų naudojimo sprendiniams vertinti pačiame miške. Platesnės analizės galimybės leistų tiksliau nustatyti galimų pažeidimų ir tikslinių patikrinimų vietas. Tokiu būdu sistema ir kirtimų deklaravimas būtų naudingas visiems. Suprantu, kad tokiai sistemai sukurti reikia laiko ir pinigų, bet tikiu, kad anksčiau ar vėliau vis dėlto tokia ar panaši sistema bus sukurta. Tiesą sakant, viena ausimi girdėjau, kad kažkokią sistemą jau žadama kurti, ar ji jau kuriama. Gaila, bet man nepavyko apie tai rasti jokios informacijos. Įdomu, ar ta sistema skirta visiems, ar tik pareigūnams.

Medienos gabenimas 
Dar vienas man visiškai nesuprantamas su privačiais miškais susijęs įstatymas – Medienos gabenimo taisyklės. Kiek teko kalbėti su pareigūnais, nė iš vieno neišgirdau, kad medienos vagis būtų sulaikę dėl to, jog jie neturėjo medienos gabenimo dokumentų. Vadinasi, tokie atvejai, jei ir pasitaiko, tai ypač retai. Paprastai aferistai ir vagys visus gabenimo dokumentus susitvarko taip, kad nieko neprikiši. Tuo tarpu yra šimtai miško savininkų ar jų talkininkų, nubaustų už medienos gabenimą neturint dokumentų ar jų tinkamai nesutvarkius. Šie žmonės nukenčia arba dėl tvarkos nežinojimo, arba dėl aplaidumo. Sakysite, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet ar apskritai šiuo atveju reikalinga tokia atsakomybė? Ar ji pasiteisina? Niekas neteikia ataskaitų, kiek vagysčių atvejų išaiškinta ir iš privačių miškų pavogtos medienos sulaikyta tikrinant medienos gabenimo lapus ir važtaraščius. Gal savininkams skirtų baudų dydis viršija sulaikytos medienos kainą? Kam tada laužyti ietis? Gal yra kitų būdų, kaip kontroliuoti situaciją neapkraunant savininko privalomais įpareigojimais ir baudomis už jų nevykdymą? Juolab kad medienos gabenimo lapai prie medienos vagysčių prevencijos mažai teprisideda. Kas kita urėdijos ir stambios įmonės, kur dėl didelių medienos apyvartų, didelio darbuotojų ir medienos pirkėjų skaičiaus būtina kontroliuoti medienos pervežimą, bet tai gali būti įmonių vidaus tvarkos reikalas.

back   Atgal
 

 

www.miskocentras.lt

 

© Miško savininkų konsultacijų centras

Interneto svetainių kūrimas E-solution, Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo