Klauskite Svetainės medis  Miško Centras
Apie mus |Kontaktai |Klauskite |Mūsų straipsniai spaudoje |DUK
Svetainės medis

zurnalas miskai

misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras misko konsiltaciju centras
Mūsų straipsniai spaudoje
Miško Centras
Kad miško atkūrimas būtų sėkmingas (1)

Irmantas Banevičius
Panevėžio rajono savaitraštis "Tėvynė"

Kad ir kokia šįmet atkakli žiema, pavasaris, panašu jau ne tik kalendoriaus lapeliuose. O kad jau taip, tai metas užbaiginėti kirtimus, baigti ištraukti ir išvežti medieną, kad netektų po to jos plukdyti, ar vežti prakiurusiais keliais. Laikas pradėti mastyti apie svarbiausią pavasario darbą miške – miškasodį. O pamastyti yra apie ką ir pradėkime, kaip visada nuo planavimo.

Dabar galiojantys miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai yra ganėtinai liberalūs, dažniausiai leidžiantys miškų savininkams laisvai pasirinkti iškirsto miško atkūrimo būdą – palikti mišką atželti savaime ar jį atželdinti sodinanant miško sodmenis, svarbu, kad kirtavietėje želtų pakankamas kiekis perspektyvių, augavietę atitinkančių rūšių medelių, iš kurių vėliau formuosis miškas. Tik prastos kokybės – ligų pažeistus, išretėjusius, genetiniu požiūriu neperspektyvius miškus privaloma atkurti sodinant. Bet pirmiausia pažiūrėkite, koks atkūrimo būdas numatytas jūsų miškotvarkos projekte. Jei projekte numatytas atsodinimas, tai jis ir yra privalomas. Na o projekte numatytas savaiminis žėlimas nedraudžia jums miško atkurti ir sodinant.
Taigi, pasirinkimo galimybes aptarėm, visa kita priklauso nuo jūsų norų, tikslų ir žinių. Jeigu jūsų tikslas atkurti vertingą, geriausiai miško augavietę atitinkantį, vėjovartoms ir kitokiam neigamam poveikiui atsparų medyną, ir tą darbą atlikti mažiausiomis sąnaudomis, leiskite jums duoti keletą patarimų.
• Šlapios ir pelkinės miško augavietės paprastai paliekamos želti, ypač, jei buvo kirstas juodalksnynas ar beržynas. Šlapiuose durpinguose dirvožemiuose, o ypač ten, kur jie nusausinti grioviais dažnai būna geras eglės pomiškis. Kertant jį reikėtų pasaugoti, o vėliau papildomai pamišrinti beržu, o jei šlapiau – juodalksniu. Grynas eglynas tokioje vietoje bus neatsparus vėjams.
• Tam, kad miškas savaime atsikurtų sausose ir vidutinio drėgnumo augavietėse, reikalingos tokios pagrindinės sąlygos: sėkliniai medžiai, palikti biržėje, arba medynai aplink biržę – sėkloms subrandinti ir išbarstyti, mineralizuota dirva – sėkloms sudygti ir įsikibti, priežiūra iškertant suvešėjusias krūmų ar nepageidaujamų medžių atžalas – kad neužstelbtų medžių daigų pačioje augimo pradžioje.
• Kad užsisėjimas būtų geresnis kirtavietėje dirvą paruoškite specialiu plūgu arba diskine freza, jei tai jums per brangu, tuomet bent pradraskykite miško paklotę tarp kelmų siauru kultivatoriumi.
• Iš vertingesnių medžių gerai sėjasi pušys (skurdesnėse augavietėse, kur negreit suveši žolės), eglės, beržai. Jei eglučių ir ąžuoliukų būna jau pridygusių prieš kirtimą, juos tereikia išsaugoti kertant ir po to tik papildyti.
• Nesitikėkite gero savaiminio medyno, jei kirtavietėje veši avietynas, lazdynynas, ievų, baltalksnių ar drebulių atžalos. Tokios kirtavietės, ar jos dalies pirmais metais siūlyčiau neželdinti. Sužėlus minėtų augalų atžaloms nupurkšti jas herbicidais glifosatų pagrindu – roundup, dalgis ar panašiais, tada antrais metais sodinti į paruoštą dirvą. Tuo būdu žymiai palengvinsit jaunuolyno priežiūrą.
• Visada, net ir sodinant mišką yra naudinga pagal galimybes sudaryti anksčiau minėtas sąlygas, kad želtų ir savaiminiai sėjinukai, kurių perteklių visada suspėsime iškirsti ukdant jaunuolyną ar kertant retinimo kirtimus, o mišrus miškas visuomet bus atsparesnis bet kokiam neigiamam biotinam ar abiotiniam poveikiui.
• Derlingose augavietėse, ypač sodinant kirtavietėse, kur neparuošta dirva, vertėtų pasirinkti stambesnius sodinukus, kurių nenustelbs greit ir gausiai išvešėjusi žolinė augalija.
• Rinkdamiesi sodmenis pasirinkite tuos, kurių smulkių šaknų kuokštas yra trumpas ir vešlus. Nevarkite persodindami savaimines eglaites ir pušaites iš kitų miško vietų – jų šaknų sistemos specialiai neformuotos ir silpnos, todėl prigyjimo procentas bus labai prastas. Lapuočių savaiminukų daigus sėkmingai persodinti kai kuriais atvejais galima.
• Pasodinę mišką jo neužmirškit. Pagrindiniai ir kultūrų – pasodintų medeliu, ir savaiminukų priešai – juos stelbiantys augalai ir žvėrys, besimaitinantys jaunų medelių ūgliais. Ir žolės ir želiantys krūmai per keletą metų, o žvėrys ir per metus gali niekais paversti visas jūsų pastangas atkurti mišką, jei nesiimsite reikiamų apsaugos priemonių.
Apie jaunuolynų ugdymus ir apsaugos priemones kalbėsimės, kai tuos ugdymus reiks daryti ir tas priemones taikyti, o kitame numeryje pakalbėsime apie miško sodinimo darbus, kaip juos teisingai ir kokybiškai atlikti. Nuo to didžia dalimi priklauso sodmenų prigyjimas.
 

back   Atgal
 

 

www.miskocentras.lt

 

© Miško savininkų konsultacijų centras

Interneto svetainių kūrimas E-solution, Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo